- mėgždžioti
- mė́gždžioti, -ioja, -iojo žr. mėgdžioti: 1. refl. Nesimė́gždžiokit iš seno žmogaus Jrb. 2. Jis moka gerai gaidį mė́gždžiot Jrb. Tas pradėjo ją mėgždžioti drūtu balsu: „Ožytis, nabagytis“ LMD(Vel). | refl.: Ko tu čia mėgždžiojies paskui mane [eidamas]! Lkš. Ką didelis šneka, vaikai ir mė́gždžiojas Jrb. \ mėgždžioti; pamėgždžioti
Dictionary of the Lithuanian Language.